Organizatoriai
- Lidija Leikuma
Latvijos Universitetas
lleikuma@inbox.lv - Aleksejus Andronovas
Sankt-Peterburgo Valstvbinis universitetas
baltistica@gmail.com
Aprašymas
Latvių kalba turi dvi bendrines formas: latvių (ar latvių žemaičių) ir latgaliečių. Latgaliečių rašomoji, ar bendrinė, kalba, turinti daugiau nei dviejų šimtų metų rašto tradiciją, susiformavo rytinių Latvijos tarmių pagrindu. Šios tarmės kalbotyroje traktuojamos dvejopai: vieni tyrėjai jas laiko latvių kalbos latgališkosiomis šnektomis, kiti – vadina savarankiška latgaliečių kalba.
Latgaliečių bendrinė kalba vis dar yra mažiau sunorminta ir aprašyta nei latvių bendrinė kalba. Susidomėjimas ja išaugo XX a. devintojo dešimtmečio pabaigoje, prasidėjus Atgimimui. Su leidiniu Tāvu zemes kalendars 1991. gadam („1991 m. tėvynės kalendorius“) latgalietiškieji leidiniai vėl grįžo į gimtinę, kur 1990 metais buvo įsteigta Latgalos Kultūros centro leidykla. Prof. A. Breidako vadovaujama, veiklą pradėjo Latgaliečių rašybos komisija (nuo 2013 m. – Latgaliečių rašomosios kalbos ekspertų komisija). XXI a. pradžioje latgaliečių rašomoji tradicija paminima ir Latvijos valstybinės kalbos įstatyme. Šiandien latgalietiškos knygos ir periodika leidžiami vadovaujantis 2007 m. patvirtintomis „Latgaliečių rašybos taisyklėmis“. Latgaliečių kalba rado savo vietą žiniasklaidoje, fakultatyviai jos mokomasi mokyklose ir vaikų darželiuose, rengiamos mokymosi priemonės. Auga susidomėjimas latgaliečių kalba ir mokslininkų gretose: ji studijuojama aukštosiose mokyklose, rengiamos kasmetinės latgalistikos konferencijos, leidžiami mokslinių straipsnių rinkiniai, monografijos. Nepaisant to, yra būtina suintensyvinti šios kalbos lingvistinius tyrimus, įtraukiant į juos ne tik latvistus, bet ir apskritai baltistus, taip pat bendrosios kalbotyros specialistus.
XII Baltistų kongreso Latgalistikos sekcijoje (resp. VIII Latgalistikos konferencijoje) laukiami pranešimai, kuriuose būtų aptariama tiek latgaliečių bendrinės kalbos sistema bei vartosena, tiek jos istorija ir tarminis pagrindas, taip pat latgalietiškai rašytų šaltinių tyrimai, kalbų tipologijos ir arealinės lingvistikos studijos.
Patvirtinti pranešimai
Jei norite paskaityti pranešimų tezes, prašome paspausti norimo pranešimo pavadinimą.
- Aleksejs Andronovs
- Patskaņu /e/, /ie/ un /æ/, /ǣ/ distribūcija latgaliešu literārajā valodā
- Skaidrīte Kalvāne
- 18.–19.gs. “svātuos dzīsmis”: avotu meklējumi
- Otīlija Kovaļevska
- Kartogrāfiskās metodes piedāvājums Dienvidaustrumlatgales sādžu nosaukumu un uzvārdu izcelsmes pētījumos
- Lidija Leikuma
- Par “trešo izloksni” latgaliešu rakstībā: J. Klīdzēja “Zalta kristeņa” konteksts
- Valentīns Lukaševičs
- Jezuītu darbība Feimaņu draudzē
- Māra Mortuzāne-Muravska
- Latgalisko tekstu rediģēšana mūsdienu latgaliešu literatūras izdevumos un interneta vidē
- Edmundas Trumpa
- Ieskats Rietumlatgales izlokšņu runātāju lingvistiskajā apziņā
- Sandra Ūdre
- Ar grīzšonūs saisteituo frazeologeja i leksika
- Ilona Vilcāne
- Vokālisma īpatnību lokalizācijas saistība ar kultūrvēsturiskajām robežām Rudzātu izloksnē
Atsisiųsti visų šios sekcijos pranešimų tezes